Driežai – paslaptingi ir viliojantys augintiniai
Driežai yra didžiausia šiuolaikinių roplių grupė, kurią sudaro daugiau kaip 4 000 rūšių. Daugelis iš jų yra gana populiarūs egzotikos mėgėjų tarpe. Dauguma driežų yra neįtikėtinai gražios spalvos, greiti ir grakštūs, jų judesiai vilioja ir traukia akį. Sakoma, kad driežų judesiai ramina ir maloniai nuteikia juos stebinčius žmones.
Driežai priklauso žvynuotų roplių grupei. Kuo jie skiriasi nuo gyvačių? Jie turi kojas, išorines ausų angas bei judančius akių vokus.
Dauguma driežų rūšių gyvena šiltuose kraštuose. Vieni jų aptinkami netoli poliarinio rato Eurazijoje, kiti – visame pietiniame Pietų Amerikos pakraštyje. Driežai gali išgyventi beveik visuose pasaulio žemynuose.
Driežai – kas jie?
Driežų išvaizda yra itin įvairi. Šie ropliai puikiai prisitaikė prie skirtingų gyvenimo sąlygų, tad gali išgyventi bet kokioje aplinkoje. Driežus galima sutikti sausumoje, vandenyje, po žeme ir net ore. Pavyzdžiui, po žeme gyvenantys driežai neturi galūnių, todėl atrodo visai kaip gyvatės.
Kita vertus, sausumoje gyvenantys driežai turi stiprias galūnes, kurios leidžia jiems greitai ir vikriai judėti. Kai kurios driežų rūšys ant kojų galų turi šerelius, kurie leidžia jiems be vargo ropoti net stačiais vertikaliais paviršiais.
Dauguma driežų rūšių yra žalios, pilkai rudos arba juodos spalvos. Gamtoje pasitaiko driežų, kurių oda yra taškuota, dryžuota arba dėmėta. Be to, daugelis driežų gali keisti odos spalvą ir net ryškumą. Toks gebėjimas itin naudingas slepiantis nuo plėšrūnų arba tykant grobio.
Driežų oda padengta raginiais žvynais, skydeliais, kauburėliais ar dygliais. Žvyneliai gali būti įvairių dydžių ir formų – maži arba dideli, susiglaudę arba persidengiantys. Kartais jie virsta dygliukais arba keteromis. Tiek viršutinis, tiek apatinis driežų žandikaulis turi dantis. Dantys dengia ir kai kurių driežų gomurį.
Driežų gebėjimas „nusimesti“ uodegą
Driežai turi savybę „nusimesti“ uodegą. Ši savybė itin naudinga norint apsisaugoti nuo plėšrūno. Persekiotojas, sugriebęs driežą už uodegos ne iš karto supranta, kad grobis paspruko, o jo letenose liko tik vis dar judanti uodega. Tokią uodegos nusimetimo galimybę driežui suteikia specifinė jos sandara. Driežų uodegos slanksteliuose yra specialios raumeniniu audiniu apsuptos kremzlinės pagalvėlės.
Driežų pasaulis stebina savo įvairove. Roplių ilgis gali svyruoti nuo vos 2 cm iki 3 metrų ilgio, o svoris nuo 500 gramų iki 150 kilogramų!
Kuo minta driežai?
Didžioji dauguma driežų rūšių minta vabzdžiais. Šie ropliai yra puikūs medžiotojai. Jie lengvai pagauna vabalus, žiogus ir net muses. Jeigu grobis yra smulkus, driežas jį sušveis akimirksniu. Tuo tarpu pagavęs didelį vabzdžiui iš pradžių jam nutrauks sparnus, sutraiškys ir tik tada praris.
Dalis driežų yra tikri vegetarai, jie pripažįsta tik vaisius bei daržoves.
Driežų mitybos dažnis priklauso nuo jų dydžio. Kuo roplys didesnis, tuo daugiau ir dažniau jį teks maitinti. Žiemos periodu driežai, kaip ir visi gyvūnai, minta rečiau, porcijos tampa mažesnės.
Gyvenimo trukmė
Driežų gyvenimo trukmė priklauso ne tik nuo rūšies, bet ir nuo gyvenimo kokybės bei vietos. Mažesnės driežų rūšys gyvena vidutiniškai 1-2 metus. Didesnės gali sulaukti net 10-15 metų.
Teisingai išrinkus terariumą bei sukūrus tinkamą mikroklimatą, apšvietimą ir subalansavus mitybą bei šėrimo dažnį, driežas gali tapti idealiu augintiniu egzotikos mėgėjams.